- kregėti
- kregė́ti, krẽga (krẽgia), -ė́jo intr. 1. BŽ221, DŽ, Vb sunkiai kvėpuoti, karkuoti, krioguoti: Jis buvo bepakyląs kregėdamas patale, ketindamas atsikelti rš. 2. N, [K], ArchXI463 kriuksėti: Kiaulės krẽga, kai šunys užpuola arba kas paršus žvigo J. Kiaulės, būdamos alkanos, visos kregėdamos žiūri į akis MPs. Kiaulės kregia CI817. 3. FrnW garsiai kalbėti, lermuoti, čiauškėti: Kregė́kiat jūs čia (pasakyta mergoms) J(Tv). | Šarka, tupėdama ant tvoros, kregė́jo J. Šarka krẽga Škn. \ kregėti; pakregėti; sukregėti
Dictionary of the Lithuanian Language.